sumačioti

1 sumačióti tr. kilpuojant sumesti, suringuoti: Ka botagas būdavo par ilgas, jį sumačiója Žml. Sumačiók botagą, matai – par daug ilgas Jnš. ] refl. tr.: A negalėjai pirma vadžias susimačiót, o paskui lėkt į trobą! Jnš. \ mačioti; sumačioti